straikytis

straikýtis, straĩkosi, straĩkėsi 1. tykojant aplink sukiotis, maišytis: Nesistraikýk apie puodą, vis tiek negausi Slv. 2. Snt neramiai šokinėti, daužytis, blaškytis: Įneši runkelių į tvartą, tai karvės sietus gali nutraukt – teip straĩkosi Slv. Arkliai prunkšdami pradėję teip straikytis, jog abu parankiniu jam iš rankos išsiplėšę BsV184.